Kiekvienas žodis -
Sielos virpesys,
O kiek tenai niuansų.
Tai ne tiktai kalba,
Bet dar ir jausmas.
Yra ir kažkokia jungtis,
Kai raštas kalba;
Gal raidės išsidėsto
Ir ne į paprastą eilutę,
O į širdies ritmo aidą.
Kaip gera jausti
Ir tikėti žmogumi,
Kuris nuoširdžiai kalba -
Tai tarsi medis ošia,
Nekaltas paukštis čiulba.
Senovinė knyga -
Kitokios raidės,
Bet jos ir suriša kartas
Į vieną tautos šeimą.
Gyvenimas – darna
Iš vėjo, saulės ...
Todėl tariu kaip maldą:
- S. Daukantas,
Mūsų K. Donelaitis.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą