Vaikai sugrįžta į namus,
O kur sugrįš eglutė,
Kai nukirsta nuo pat šaknų,
Jinai neatželia pavasarį -
Ne karklas ar žilvitis...
Ir paskutinė jos viltis,
Kad pasodinta būtų,
Neišmesta kur patvory
Arba prie šiukšlių...
Ji matė šypsenas vaikų,
Kalėdines giesmes girdėjo,
Naujųjų metų daineles,
Daug norų ir laiškelių,
Kuriuos išpildo ir Karaliai...
Kiekvienai, nukirstai,-
Kaip ir vaikui be dalios,-
Šiandieną sau ant stalo
Uždekime skaisčią žvakelę.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą