Ką nešė mums karaliai,
Dabar tapo mitu,
Įstrigo tiktai potekstė:
Tiesa, taika, dorovė;
Ji liko amžinai tokia,
Kurios jau niekas nepakeis -
Žmogaus sielos tvirtovė.
O prilipdytas pinigas,
Tik menkas ženklas,
Kad kažkada buvai,
Ar dykumos smėlynuose,
Ar žemdirbio tvarte,
Ar švenčių pokylyje...
Visa esmė – tik tu
Ir tavo dora giminė,
Kuri vis „labas“, „ačiū“
Sakyti nesiliovė.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą