Laiko lenciūgas

Ateina laikas,

Kai aplink žolė,

O pririštas arklys

Vis už ribos dar siekia...

Nebe suėda nutryptos,-

Seniai jau dantys atmušti,

Bet naujos siekia...

Juk akys mato

Ir dar tiki savimi,

Atrodo, vienas žingsnis

Ir bus kita dalia,

Ir bus kita erdvė,

Kur akys mato,

Bet kojos nepasiekia...

Jeigu žinočiau,

Kurgi ta riba,

Koks tas lenciūgas,

Kiek jis siekia...

Visi juk laiko pririšti,

Bet siekiame ir siekiame;

Iki sutemų vis siekiame...