Ženklai

Visiems ir prieš visus

Esu ir būsiu

Tik antspaudas lemties,

O žmones, kuriuos taip mylėjau,

Buvo greta skausme

Ir sėkmėje kasdien.

Gal akys netoli bemato,

Bet rankos siekia tik tavęs

Aš – prie tavęs plaštakė

Ir skrendanti į fakelą

Gražios vilties.

Ženklai tik danguje,

O mes, gyvieji, žeme vaikštome

Prisiekdami žvaigžde,

Kad niekada neatsiskirsime,-

Aš – liūtas,

Tu – šaulys.

Žvaigždynai nemedžioja nieko,-

Mes jiems tokie menki...