Metai - lakštingalos giesmė

Dažnai kalbu

Ir saulę prie savęs šaukiuosi,

Bet stringa žodis,

Tik dainos posme

Melodija pavirsta

Ir skamba aidu ausyse.

Visi takeliai, rodos, tiesūs,-

Kaip penklinė lygia greta;

Braukiu per savo širdį -

Dainuoja sodžiuje lakštingala,

O žodį prikelia

Vis širdyje.

Oi, tiek šakų ir lapų -

Nieko nesimato...

Einu tiktai į ją -

Į savo saulę, kuri suka ratą,

Mano metus, lakštingalos giesme.

Kiekviena žemėje pėda šventa.