Versmės banga

Nusišypsokime senatvei į akis;

Aš ant bangos -

Savo laike ir vasarą, ir žiemą,

Tegu mano žodžius kartos

Paukšteliai ant šakos:

"Gyvenimas - tik vienas"...

Nesibijau net ir versmės,

Kriokliai - tik vandenys,

Kurie dainuoja ir dainuoja,

Kad viskas - prieš akis,

Gyvenu tik rytojumi.

Turiu kelis draugus,

Kuriais pasitikiu ir jie man moja,

Kad eičiau tik pas juos -

Žilvitis, klevas, uosis,

Ąžuolas ir liepa,

Beržas ten boluoja.

Gyvenimas - gal drebulės rauda,

Kai aštrus akmenėlis pasipina po kojomis...

Nunešk, versmė, godas

Į aukštą kalną,

Kur sakalas lekioja.

Nusišypsosiu baltai keterai,-

Mes - vienos žemės seserys ir broliai,

Kol laiko versmė nesustojo....