Valentinas

Olandija

Baltas narcizas,

Žiemą pasodintas,

Pražydo nuostabiai;

Tai kas, kad žili smilkiniai.

Kad jūs žinotute,

Kokia ji nuostabi -

Trečia jaunystė,

Kai visi meilės žodžiai,

Daugel kartų pasakyti,

Pražysta vis naujai...

Pasižiūrėjo tik į pakalnutę baltą,

Nukaito net veidai,

O už langų vasaris baltas,

Nusišypsojo ir linksėjo galvą:

Oi, tie jaunystės burtai,

Tu vėl pamilai...

Esi drugelis ar jo sparnas,

Išmargintas visais žiedais,

Sugrįžta su pavasariu ir dainos skambios,

Kada poruojasi varnėnai po langais...

Tu - mano rudens putinas,

Ateik.