Senos
Venecijos gaida,
Šios
gatvės – tiltai.
Jie
visada - rami vieta
Ir
poilsiui, ir pasimatymams,
Ir
sielos polėkiams paskirti.
Čia
girdisi dar serenados,
Gėlės
nuo balkonų mirksi,
Laiveliai
plaukia palengva
Pro
senus tiltus...
Tai
išsvajotas kraštas,
Kur
mėlynas dangus,
Čia
visos mažos salos -
Balti
tarsi žuvėdros vienuolynai,
Kur
žmonės atkeliavo
Ramiai gyventi ir numirti...
Vėl
atkartojo gaidą violončelė -
Sugėrė saulę tiltai ...
Grįžtu
kas vakarą,
Einu
vėl pas tave, Venecija,
Melsva
lagūna apsupta,
Į
tave plaukia iš viso pasaulio
Laivų
vilkstinės,-
Tarsi visus sujungia žavūs tiltai.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą