Ne kartą žmonių giminės
Vis keitė amžiaus rūbą,
Atstatė ir pristatė
Griūvančias pilis
Ir vėl aidėjo griaustinis pabūklų,-
Taikos arenoje tyla trapi...
Nauja šio amžiaus įranga, šviestuvai,
Bet žmogaus laisvės toks pat troškulys,
Kur už storiausių sienų
Joks kitas garsas nepakliūva,
Tiktai nauja scena iš praeities,
Daina iš dabarties...
Tiek čia paliko savo pėdų
Po skandalingo būvio,-
Daugiau perkūnija čia nedundės,-
O atsistoti ir dabar šioje arenoje garbė,
Kur skamba žodis :"Ateitį mylėk".
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą