Pavasario pranašai

Aš nieko neslėpiau,

Tik sniegą vėjas pustė

Ir storai užklojo.

Gyvenimo spragas

Daina papildė

Ir užgiedojo kaip lakštingala

Prie savo namo

Sparnais suplasnojusi.

Tokios gaidos taip pasiilgau,

Kad ašaros pabiro

Ant paparčių, mėlynių,

Žemuogių peržiemojusių...

Dar ne pavasaris,

Tik įdienojo

Ir baltą rankšluostį

Jaučiu po kojomis...

Ir taip gyvenimo keliu

Vėl su daina žingsniuoju.

-Paskui mane, -saulutė moja.

Mes vėl abu -

Aš ir pavasario gaiva,

Lietaus dulksna rytojaus.