Meilė

Aš melavau,

Kad nepavydžiu,-

Visi visiems pavydi.

Ir kokia meilė be pavydo?

Tavęs aš pavydėjau vėjui,

Kuris prisiglaudė

Tau prie širdies praskrisdamas.

Neklausk, kodėl apsimetu,

Dabar prieš saulę gėda,-

Jinai nuraudo vakare

Ir nuo manęs pasislėpė...

Gal pavydėjo mėnesiui,

Kuris žvaigždes pamilo?

Liečiau net žemę,

Kuria tu ėjai

Ir palikai ten savo spindulį...

Kaip galima mylėti paslapčia?

Tegu kalnai net girdi,

Kada šaukiu tave

Ir vadinu gyvenimo gėle,

Nešioju ten,

Kur plaka mūsų širdys...

Italija, labai pavydžiu.