Iš anksto žinoma tik pasakos pabaiga

Prisimenu ir dar skaitau

Vaikystės pasakas,-

Ten toks gražus pasaulis,

Išbandymai ir meilė

Savo artimiesiems,

Kaip reikia gelbėti nelaimėje.

Yra nežinomybė - tai riba,

Kurios ir pats neperžengęs,-

Iš pasakos yra žinia,

Kas yra gėris, laimė.

"Gyveno tėvų troboje

Gražiai ir brolis, ir sesuo"...

Tai tik gyvenimo ir pasakos pradžia,

O kelias raitosi per girią

Ir per kalnus 

Jau nuo pat namo slenksčio...

"Išėjo laimės pakviesti

Ir į svečias šalis patraukė"...

Oi, pasakos tik vidurys,

Namuose tėvai laukia, nesulaukia...

Pro nelabųjų paspęstas žabangas,

Pro slibino vartus

Kiekvienas gyvas prasibrauna,

O dar karalius su dukra

Sau ieško jaunikaičio;

Kad užsimirštų,

Duoda kalaviją brangų,

Sesei - auksu juostą austą.

Po to - moralas:

"Tik meilė, o ne auksas

Artimuosius saugo".

Ne visada pasaka ir išsipildo,-

Kaip ir pats gyvenimas.