„Žveng žirgelis lankoj“...
Dainuodavo senoliai,
Nėra ir pasakų be žodžio
„Mano juodbėrėlis“.
Nėra duonos riekės
Ant mūsų stalo,
Kurios nebūtų
Saulė pamylėjusi.
Visi metų laikai
Čia papuošti kitaip -
Visų spalvų paletė
Sugulė ant balto smėlio,
Kuo ir didžiuojasi Niūronys,
Iš ko ir dainų ciklą,-
Kaip veidrodėlį liejasi.
Ir žiūri žvaigždės nuotakos
Į gražų mėnesį...
Kokia šviesi naktis,
Kai pilnatis
Miškus, lankas užlieja.
Oi, plukdo žirgelius Šventąja
Tarsi rūtų vainikėlį.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą