skip to main |
skip to sidebar
Naktigonių laužai
Daug kur buvau,
Bet dabar nusilenkiu
Lietuvai.
Ir ne todėl,
Kad ji gimtinė ir sava,-
Iš jos akių
Man skamba lietūs,
O iš širdies daina.
Iš sielos plaukia
Su Šventąja giesmės,
Kur ąžuolai kaip bokštai
Ir beržų laja;
Ant risto žirgo
Ir dabar tarsi sėdėčiau,
Kad tik dainuotų
LIETUVA.
Niūronys
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą