Aš – balta vilkė
Lietuvos miškų,
Kiekvieną medį aplankau,
Prie jo parimusi
Žiūriu, paukščių klausausi,-
Kaip Eglė visus myliu.
Čia mano irštva,
Kur gražūs kelmai,
Dar šaknys protėvių,-
Kaip atmintis išlikusi;
Čia mano ir tėvų kapai,-
Kaip chrizantemų baltas
Amžinas vainikas...
Čia mano vos tik matomi takai,
O iš paskos seka vaikai
Ir jų mieli vaikai
Ir nė per žingsnį
Nuo manęs neatsilieka.
Aš – balta vilkė...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą