Mišrių spalvų kalba

Pražydau vasarai trumpėjant,

Diena taip skuba vakarop,

Bet meilė širdyje stiprėja,

Dar norisi patikti tau…

Visų vaivorykštės spalvų reikėjo,

Dažydavau, dažiau, dažau,

Kad nenupūstų dažų vėjas,

Amžiną spalvą,

Baltą – juodą, padariau…

Raudona – aistra, meilė,

Balta – tai nuotaka,

Jaunutė, nekalta,

Juodai nudažo dangų,

Kai atslenka kraujo puta…

Daug metų gėlės kalba

Ir tau vis nuo manęs.