Rudens lakštingala

Žiūri man į akis,

Šypsausi susigėdusi,

Kaip jauna mergaitė,

O man – ne aštuoniolika,

Galiu tave mylėti,

Niekas nebedraudžia…

Ranka stumiu,

O širdimi vis traukiu;

Akys – arti arti,

Kaktomis susiglaudžiame,

Tokia saulėlydžio šviesa,

Rudens kaitra dar šaukia…

Kažką kuždi

Tiesiai į ausį,

Nedrąsiai lieti plaukus,

Priglaudei prie krūtinės,

Jėgos apleido…

Ką pasakys lakštingala,

Kaip teks jai aiškintis,

Ar meilė – tai klasta...

O kaip tau?