Vestuvinis žiedas

Ieškau akimis ir naktį

Aukso žiedo,

O jis – ant piršto

Rankos jau kairės,

Nepamirštas ir mylimas,

Tai laimės buvo siekis,

Priesaika ir meilė

Širdyje lig šios dienos.

Ilgai našlaujama,

Gal vis dar laukiama stebuklo

Iš tolimos mėlynės,

Kad susisiektų rankos

Nuo žemės lig dangaus,

O iš ten saulė šypsosi,

Žiūri mėnulis,

Sumirkčioja keliaujanti žvaigždė...

Ir dangus vienišas,

Tai kas, kad artimą turi,

Bet žiedas buvo vienas,

Kurį nešioji atminty.