2018 m. rugsėjo 21 d., penktadienis

Vestuvinis žiedas




Ieškau akimis ir naktį
Aukso žiedo,
O jis – ant piršto
Rankos jau kairės,
Nepamirštas ir mylimas,
Tai laimės buvo siekis,
Priesaika ir meilė
Širdyje lig šios dienos.
Ilgai našlaujama,
Gal vis dar laukiama stebuklo
Iš tolimos mėlynės,
Kad susisiektų rankos
Nuo žemės lig dangaus,
O iš ten saulė šypsosi,
Žiūri mėnulis,
Sumirkčioja keliaujanti žvaigždė...
Ir dangus vienišas,
Tai kas, kad artimą turi,
Bet žiedas buvo vienas,
Kurį nešioji atminty.






Komentarų nėra: