Krentantis
lapas – nutrūkusi styga…
Suvirpina
man širdį muzika,
Tyras
upelio šauksmas,
O
gervių klyksmas laukuose
Pažadina
vaikystės džiaugsmą,
Nuveda
į tėviškės lankas,
Kur
palengva migla
Nušvitus
saulei sklaidosi…
Kai
krenta lapas, sustingstu,
Pagauti
taikausi,
O jis
pasisuka ratu
Vėjelio
plaikstomas
Ir
nutupia į žemės,
Motinos
rankas
Amžinajai
maldai...
Kiek
buvo metų,
Tiek
ir rudens lapų.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą