Per
anksti žemė paima,
Ką
dangus dovanoją,
Vysta
taip dažnai gėlės,
Jurginėliai,
net rožės,
Nesulaikę
rytojaus…
Žmonių
talentai žūsta,
Vos
tiktai atsiskleidę,
Tartum
eitum per ledą,
Ploną
stiklą ir lūžtum,
Nepasiekęs
nė kranto,
Kur
dar skambančios dainos
Ir
vis rašomos eilės…
Per
anksti nužydėjo
Sausroje
visos gėlės.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą