Akmuo

Akmuo gali gulėti visą amžių

Po jūra, po žeme,

Statyti aukštus kalnus,

Nubyrančius į gelmę smiltele.

Akmuo gali iškęsti vėtrą,

Speigą, šaltį,

O sutrupa užgrūdintas žaizdre,

Ryškus su aukso gyslele,

Gali užaštrinti noragą,

Jį sulamdyti, suskaldyti,

Jeigu artojo nepastabi akis,

Silpna ranka.

Akmuo gali ir verkti,

Apsipila rytais rasa,

Jis visiškai nešaltas,

Jeigu tavo širdis karšta.

Ant akmens rašo ir eiles,

Ir epitafijas,

Deja.