Nederinu
nei stygų,
Anei
žodžių,
Yra
tik širdies ritmas,
Jis
kala ausyse,
Netgi
būgneliai plyšta,
Kai
išsilieja kraujas,
Kaip
aksomas tviska…
Suderinta
ir įtempta styga
Nutrūksta
pusiau kūrinio,
Stoja
jau tokia tyla,
Kai
pauzė – amžinybė,
Ten
jau nepaklysime…
Nekaitinkim
aistrų,
Net
žaizdras turi perkrovas
Ir jo
dumblės skysta,
Ugnies
purslai
Gyvenime
atvėsta…
Išsaugok
muziką,
Pasaugok
savo įkvėpimą,
Nes
debesų daugiau,
Jie
plaukia ir nuplaukia
Palikdami
šešėlį
Ir
sujaukia sielą…
Tegu
vis plaukia muzika,
Kaip
vynas taurėje,
Putoja,
neužmiega.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą