Kasdienius
rūpesčius paliekame,
Kai
svečias laukiamas
Ateina
į namus,
Šventė
drauge ir suburia,
Ir
pakelia visus,
Gyvenimas
atrodo nuostabus.
Net
paukščiai per šventes nesusipyksta,
Plaukia
skardi giesmė
Per
kalnelius, laukus,
Su
jais dainuoja šilas,
O
rudenėjant tyliai
Numeta
klevai margus lapus.
Pasaulis
turi rūpesčių, –
Jau
toks gyvenimas, –
Tik
šventėms ruošiame ir puošiame
Stalus.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą