Į
rudenį nepanašu,
Kai
miške paukštis čiulba,
Aplink
– žalia žalia…
Tiktai
laukinės obelies
Vėjas
papurtė šaką,
Nukrėtė
vaikelį…
Į
rudenį nepanašu,
Kai
širdyje – gyvas pasaulis,
Norisi
apkabinti dar medžius,
Bežiūrint
vis į skaistų dangų…
Į
rudenį nepanašu,
Kada
aplinkui – šitiek meilės:
Burkuoja
kažkur netoli
Dar
mėlynas balandis…
Į
rudenį nepanašu,
Kai
mes abu dar stovime
Po
žaliu medžiu,
O
viršuje saulutė šildo,
Praskrenda
drugelis…
Į
rudenį jau panašu,
Kai
beržo kasos gelsta,
Sėja
į žemę vaikelius,
Vėjelis
plaiksto krentantį lapelį,
O mes
jau skrendame
Į
naują brandos kelią.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą