Meilei
nėra ribų,
Nežino
laiko,
Užklumpa
nelauktai
Ir
krenta su rudens lapu,
Gėle
dar skleidžiasi…
Ant
pylimų, kalvų,
Kas
nori, susitinka,
Apsikabina
vienu du,
Išsiskiria
ir susitaiko…
Nėra
tokių kalnų,
Kurių
saulė nelanko,
Nėra
tokio žmogaus,
Kuris
neturi tikro draugo…
Poezija
– daina,
Malda
– giesmė,
Tegu
mus dangus
Šventina.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą