Audros paukščiai

Kažkur toli audra,

Per vandenyną skrenda

Auros paukščiai,

Nors dideli sparnai,

Bet ir jie gal bijo aukščio;

Bijausi dėl tavęs,

Kaip ir dėl savo vaiko,

Kad nepalūžtų tau sparnai,

Neskęstų vandenyne plunksnos…

Audrotoje nakty tu dainavai,

O mano širdis jautė,

Kad lūžta balsas,

Net norėjau dangaus šauktis…

Pro langą spingsi

Blausūs žiburiai,

Žinok, kad vis tavęs,

Kaip ir tikra mama,

Sugrįžtančio sūnelio laukiu.