Senjorai

Praskrido metai paukšteliu,

Sparneliais suplasnoję,

Į aštuntą dešimtį kopiu,

Tarsi pieš kalną,

O neklauso kojos…

Dunksi, be reikalo, širdis,

Jos pulsą gyslos atkartoja,

Nebeplaka tokiu ritmu, –

Jaunystė nepasikartoja…

Į veidrodį pasižiūriu –

Įdubusios ir akys,

Po jomis gili raukšlė juoduoja,

Slystu nuo kalno,

O žemai gyvybės vandenys

Garuoja, –

Ištirpo metai,

Liko šiltos rudens dienos,
Žalias vasarojus...