Neteko
tavęs pamatyti,
Šioje
kryžkelėje nė sutikti,
Žinau
tik, kokį kryžių
Nuo
mažens nešei,
Vaikai
– našlaičiai,
Supleškėjo
gryčia,
Per
žmones duonos keliavai…
Man
pasakojo ir mamytė,
Bet
ne tas pats,
Ką
pats matai,
Dabar
tau dovanočiau viską,
Ko
tąkart netekai,
Tiktai
senelio negrąžinčiau,
Pati
našlė esu seniai, –
Toks
mūsų kryžius,
Nors
kiti laikai.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą