Močiutei

Neteko tavęs pamatyti,

Šioje kryžkelėje nė sutikti,

Žinau tik, kokį kryžių

Nuo mažens nešei,

Vaikai – našlaičiai,

Supleškėjo gryčia,

Per žmones duonos keliavai…

Man pasakojo ir mamytė,

Bet ne tas pats,

Ką pats matai,

Dabar tau dovanočiau viską,

Ko tąkart netekai,

Tiktai senelio negrąžinčiau,

Pati našlė esu seniai, –

Toks mūsų kryžius,

Nors kiti laikai.