Dabar
tylėsiu,
Tegu
medžių lapai šlama,
Kalba
už mane,
Kaip
rudenėjant gera,
Kai
dažomės nauja spalva…
Tegu
prabyla vėjas
Aukštoje
viršūnėje,
Jam
artimas dangus,
Pasveikins
saulę už mane,
Aš
jai pasiųsiu bučinį
Ir
nuo savęs,
Ir
nuo tavęs…
Dabar
tyliu,
Įsisiūbavo
jausmų bangos,
Dar
nežinau,
Kur
jos nuneš…
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą