Tiek
žodžių parašyta,
Apdainuota
meilė,
O ji
vis laukia
Ir
tavęs…
Pražysta
ir darželiai,
Kai
pakartoja aidas:
„
Mylėk mane,
Kaip
aš tave’’…
Ruduo
pabeldžia į duris,
Žiūri
pro langą,
Jurginai
lenkia galvas
Ir
darosi graudu,
Matai
takelį,
Kur
nubėga meilė,
Pavyti
jau nebegali…
Kol
akys mato,
Siekia
saulę rankos,
Sušilti
nori ir joje,
Nors
mintimis,
Prisimeni
Ikarą,
Pasidaro
karšta,
Sustoji
kelio vidury…
Gerai,
kad vis melodiją turi.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą