Hanna Vinokur su savo mokytoju - įkvėpėju
„Šią
naktį, per naktį,
Gaideliai
giedojo’’…
Giesmės
garsai neišsisklaido,
Tarsi
ryto rūkas,
Dar
pasipildo iš savos širdies –
Matyti
kaimai ir miesteliai
Turi
savo varpines,
Kurių
gali klausytis
Rytais
ir vakarais,
Ligi
nakties…
Ten –
mano dūžiai
Susilieja
su tavais
Ir
pasakoja, gieda, moko,
Kad
būtume geri vaikai…
Ne
tik gaidžius tupdo ant stogo,
Vėtrungėje
– ragana
Ant
šluotos joja,
Kaip
mano gimtame miestelyje,
Ji
neša akmenį,
Kaip
varnas savo vaiką,
O gal
tikrą brolį,
Kad
sudaužytų varpinę.
Kas
būtų likę?
Vien
šukių krūva…
Gaidelis
užgiedojo.
V. Kazlauskas
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą