Kai
stojasi širdis,
Girdžiu,
kaip gydytojas sako:
–
Kvėpuok, kvėpuok giliau,
Kovok,
tik dėl vaikų, –
Gyvybės
jėgos senka,
Tik
neužmerk akių,
Žiūrėk
į lempą,
Kaip
į dangų,
Ten –
debesėlis baltas slenka,
Naktis
– juoda,
Nepasiduok
prie slenksčio,
Yra
tokia jėga,
Kuri
neduos
Tau
amžiams užsimerkti,
Kol
nelemta…
Tu
išėjai, deja,
Net
neužpūtęs lempos.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą