Gyvenimo
spalvos nekaltos,
Tu
pats jas ne kartą dažei,
Iš
pradžių būna jos baltos,
Svyruoja
gausa, pažadais.
Ilgokai
žiūrėjai į dangų,
Daugiau
mėlynų pamatei,
Tepi
per metus kelis sluoksnius,
Manai,
bus tvirti ir namai.
Kai
saulė išblukina spalvą,
Žvalgaisi
ir susimąstai,
Gal
buvo dažytis neverta,
Žiema
sugrąžins baltą šarmą,
Nubals
tavo ir antakiai,
Ne
tik smilkiniai…
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą