Metamorfozė

Nematome jūroj lašų,

Vanduo atrodo vienalytis,

Kada kyla audra,

Pakrantėje ant smėlio,

Ant akmenų ištrykšta,

Vėl garma po žeme,

Sraunia versme pavirsta.

Nematome širdies,

Nors ji ir negiliai,

Jos dūžius dažnai girdime,

Suspaudžia kairėje,

Kai dešine norėtume

Prie kranto prisiirti,

Puta pavirsti…

Nematome nė lašo putoje,

Tik mūšos garsus girdime.