Sielos laukas

Neapsibrėšiu lanko su kreida,

Netikiu burtais – tik gyvenimu,

Esu tau atvira,

Gimtoji žeme...

Gal prigimtis,

Gal to išmoko tėtis ir mama,

Gal ir gyvenimas,

Kad jam nebūčiau svetima,

Kaip sau, taip tau

Paskirčiau dainą,

Kuri sklistų per pasaulį...

Viena erdvė,

Ta pati rutina ir kasdienybė smaugia,

Keičiuosi per tave,

Mielasis drauge, –

Tu – vientisas upelis,

Čiurlenantis per sielos lauką.