Laiko krantai

Laikas būna susitikti,

Paukšteliu čiulbėti,

Laikas – upė,

Kurios du krantai,

Nestatysi tilto,

Plaukti nemokėsi,

Niekada nejusi,

Ar apsirikai…

Metai skiria,

Jų galia pelnyta,

Nesijungia du skirtingi

Medžiai nei gėlių žiedai,

Juos sutaiko rudenį

Ir žiemą grublėtą,

Kada lieka šakos plikos,

Be žiedelių pumpurai

Ir tušti gandrų lizdai.

Nebe susitiksim ir pavasarį,

Nėra ko stebėtis,

Vienas laikas – du krantai.