Laikas
būna susitikti,
Paukšteliu
čiulbėti,
Laikas
– upė,
Kurios
du krantai,
Nestatysi
tilto,
Plaukti
nemokėsi,
Niekada
nejusi,
Ar
apsirikai…
Metai
skiria,
Jų
galia pelnyta,
Nesijungia
du skirtingi
Medžiai
nei gėlių žiedai,
Juos
sutaiko rudenį
Ir
žiemą grublėtą,
Kada
lieka šakos plikos,
Be
žiedelių pumpurai
Ir
tušti gandrų lizdai.
Nebe
susitiksim ir pavasarį,
Nėra
ko stebėtis,
Vienas
laikas – du krantai.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą