Dainuodavau
gėlėms,
Kada
maža buvau,
Šarmotame
lange
Pirštu
piešiau,
Dangaus
skliaute
Žvaigždes
mačiau…
Vainiką
pyniau
Iš
lauko gėlių,
Kada
jauna buvau,
Ramunės
klausiau,
Kas
gi bus toliau,
Tikėjau
paskutiniu lapeliu,
Kad
atsakys,
Tave
myliu…
Pakėliau
gėlę ant pečių,
Pavadinau
ją vaikeliu,
Sūpavo
vėjas ir kartu
Kelis
sykius,
Kad
būtų jiems gyvenimas
Gėlėtas
ir gražus…
Myliu
gėles darželių svetimų,
Jos
primena ir mokinius,
Gėlėtu
takeliu skubu,
Kad
jis į dangų
Keltų
mus visus.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą