Brendame
per lapus,
Pasižiūrėdami
į dangų,
Kur
jau klykia gervės,
Pulkai
žąsų į vorą
Padebesiais
susirikiavo,
Savo
užaugusius vaikus
Į
tolimą kelionę veda,
Rykaudamos:
„Savas, savas’’...
Brendame
ir į savo metus,
Papildome
juos lapais,
Vieni
geltoni – saulė,
Kiti
margi, taškuoti,
Kaip
margas šis pasaulis…
Briskime
per upę,
Ten
klevo lapai plaukia,
Plukdo
srovė ir mūsų svajones,
Kur
apsistos, neklauskime...
Abu
krantai geri,
Eikime per tiltą žalią...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą