Užkliuvę medžiai

Senus medžius genėja,

Net viršūnes pjauna,

Kad vėjas neišverstų iš šaknų,

Paskui į kupetą sukrauna

Ir veža, sukūrena,

Pavirsta laužu, pelenu…

Kerta ir jaunus – tai nelaimė,

Užkliūva tiesiant gatvę

Arba statant namą,

Ilgai palieka džiūti šaką,

Dar žaliuoja lapai,

Nubyra tik tada,

Kai jau visai rudi,

Rudi…

O šaknys šaukia:

„Atsipeikėkit!

Kas eis gatve,

Kur nėra medžių,

Kas dar gyvens name,

Kai žūsta medžiai

Dar tokie jauni?’’

Ona Baliukienė