Ar
susitaikei su savais,
Su
savimi ir su kitais,
Kurie
pasakė ir šiurkštesnį žodį, –
Tai –
ženklas,
Kad
mes esame tik žmonės
Su
savo mintimis,
Kuriose
užsimezga ir polėkiai,
Ir
nuodėmės…
Dažnai
nematomas pats sau esi,
Pro
būties širmą pilką,
Naktų
juodumą,
Paklystu
mintyse ir trumpam pasiduodu,
Kur
vėjas pučia,
Ten
lekiu, skrendu,
Nejaugi
laukiu,
Kad
visi man kelią duotų...
O
kurgi tu, kuris esi
Mano
šešėlis
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą