Visi
gyvename
Pagal
mums suteiktą
Dangaus
malonę,
Dėkingi
žemei
Už
gėles ir vandenį,
Dirbame
pagal galimybes,
Kad
puoštume, ką matome,
Kad
grįžtume į žemę
Su
sąžine ramia.
Aukštybėse
– nežinomas pasaulis,
Neišmatuojama
erdvė,
Gal
ten ir mintys,
Praeities
gyvenimai,
Garbinti
senolių vis papročiuose.
Niekuomet
ir su niekuo nesiginčiju,
Ko
pati neatradau
Iki
savo amžiaus pabaigos
Ir
abejoju, ar kiti suras...
Užtenka
proto,
Kad
su savo mintimis keliauju
Po
dar nežinomus kelius,
Gatves.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą