Jurginai
– puošnūs,
Didelės
jų galvos,
Kasmet
priauga daug šaknų,
Pavasarį
daliname
Netgi
į kelis naujus vėl kelmus,
Po
vieną su stiebu…
Gražus
mūsų ruduo,
Kol
šalna nenukanda,
Glostau
žaliuojančius lapus
Ir
galveles vaikų...
Oi,
kiek juose sveikatos,
Koks
siekis laimės,
Kurioje
viena šeima
Iš
tos pačios šaknies,
Tėvelio
ir Mamos.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą