Ilgėjausi
rudens spalvų,
Kada
buvau mažytė,
Labai
mylėjau mamą,
Kai
sukdavosi ji prie židinio,
Jos
veidas žaižaravo,
Akyse
ir meilė švietė,
Kai
nešė viralą ant stalo,
O
mūsų buvo net septynetas,
Visiems
į dubenį reikėjo
Po
kažkiek įpilti…
Ilgiuosi
ir dabar rudens spalvų,
Kada
šarma nudažė mano plaukus
Ir
tapau ne tik mamyte,
Esu
močiutė daugelio vaikų,
Ne
tiktai savo,
Bet
ir savo mokinių,
Kurių
kas dieną akys
Mane
tikrina ir lydi...
Ilgėsiuosi
rudenėlio
Su
visomis spalvomis,
Žalia,
raudona – švytinčių, –
Papartis
visą laiką žydi
Ir
sniego prispaustas,
Prie
jo daugelis priglusta,
Rudens
pasiilgusių,
Lyg
prie savos mamytės.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą