Klevo
lapą vėjas neša
Ir
neleidžia atsidusti,
Pilnos
gatvės ir takeliai
Prisiglaudusių
prie žemės
Nuskriaustų
vienišių…
Neramus
ir vėjas,
Kas
gi jį taip myli,
Kaip
mažoji drebulėlė,
Dainą
jam paskyrė…
Dar
ne laikas mesti lapą,
Kai
aplinkui žalia,
Kam
tau, vėjau, skriausti
Vienišą
lapelį?
Nepaklausė
ir pašiaušė
Visą
mano kelią,
Oi,
kaip čeža man po kojom
Geltoni
lapeliai!
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą