Koks
nuostabus gėlių pasaulis,
Pakilęs
kiek aukščiau
Nuo
juodos žemės,
Sveikindamas
saulę pasistiebia,
Lyg
bėgtų, strykčiotų
Per
upės lieptą,
Siūbuoja
vėjas žiedelius,
O jie
gręžiojasi į mus,
Pakalbina
ir judina jausmus…
Visi
jie – gražūs,
Įvairių
spalvų, –
Jurginai
– mūsų
Dar
močiučių saugoti
Darželiuose,
prie klėčių,
Šulinių...
O
kiek mažų!
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą