Antele buvau

Daugel, ilgus metus,

Antele plaukiau,

Daugelis ir klausė,

Kada apsispręsiu,

Auginsiu vaikus…

O atėjo metas,

Užaugo sparnai,

Viena plunksna krito,

Tu ją sučiupai…

Nunešei per upę,

Kur kiti kraštai,

Skrisčiau, jei galėčiau,

Aplankyt vaikų,

Kur nardo antelės,

Rainos ir kuoduotos,

Nėr tokių pas mus…

Daug metų reikėjo,

Kol apsipratau,

Šiandien supratau, –

Rypuoja antelės

Visada...visur.