Kiek
daug pasiūlo
Auksinis
rudenėlis,
Atiduoda
grąžą žemė,
Ką
pavasarį pasėjau,
Su
kaupu, – iš vieno grūdo,
Daug
mažų vaikų…
Kiek
daug gėlių pražydo
Rudenėjant,
Papuošiu
galvą vėjui,
Tegu
pamato ir dangus,
Koks
rudenėlis nuostabus.
Einu,
renku rausvus lapus,
Juos
vėjas man paklojo,
Koks
jis atidus,
Sudėsiu
juos į knygą –
Bus
gražu.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą