Sūrūs lašai

Einu miegoti,

Kai jau mėnuo

Glamonėja žvaigždę,

Vakarė šypsosi

Ant jo delnų,

Paglostau baltą pagalvę,

Tavo pirštus jaučiu

Sau ant pečių...

Užmiegu ilgai nakčiai,

O greitai prabundu,

Danguje šviečia akys,

Budi ir aš budžiu

Prie vieno žemės lango,

Kuris atvertas į tave,

Prie Baltijos krantų…

Vėjelis bangą šiaušia,

Glosto plaukus,

O lūpos sūrios nuo purslų...

Nušluostyk, vėjau, tuos lašus,

Dar vienu mostu,

Bučiniu saldžiu.