Kai
dangaus akys apsiblausi,
Tarytum
kužda kas į ausį:
Nepatikėk kalba žvaigždžių,
Kad
ir prisiekinėtų,
Oi,
myliu…
Po
kojom dažnas rožes kloja,
Nupasakoja,
kur tas rojus,
Nupirksiu
namą,
Tau
sukalsiu skrynią
Ir
užkabinsiu spyną,
O
raktas bus aukštai aukštai,
Žiūrėsime
abu į dangų
Ir
krimsim obuolį,
Kurį
Ieva nuskynė…
Rožė
užsiaugino spyglį,
Vis
tebenoksta rojaus obuoliai,
Devyni,
dvylika,
Auksiniai...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą